The Great Mess

Aš ir vėl čia. Olėėė!!! Šiandien perskaičiau visus senus savo įrašus ir pagalvojau : „kiek nesamonių aš čia prirašiau“. Bet, juk visi mokomės iš savo klaidų. Dar pastebėjau, kad mano blogas - tikra bezabrazija (jovalas), bet tikriausia tai dėl mano pačios būdo ir nieko čia nepakeisi.
Kadangi šiai savaitei pranešė lietingus orus, todėl niekur nėjau ir galvoju raštelsiu čia ką nors. Praktikuosiuosi 12 klasės Lietuvių kalbos kursui.

Taigi, tęsiant dienoraščių ideologiją parašysiu apie paskutinius įvykius:
Vakar sugalvojau sesei iškepti pyragą.
Aš jį buvau jau ne kartą kepus ir kuo puikiausiai gaudavosi. Štai net jo receptą suradau : http://pragarovirtuve.lt/morenginis-citrinu-pyragas/994/. Bet yra viena 'bet'. Taigi, einu aš apie 21h į Maxę prie pat namų pirkt kondensuoto pieno ir citirinų ir girdžiu kažkas mane šaukia. Iš pradžių nemačiau, bet paskui pasirodė, kad ten Jurgis. Dar parašė sms „Alaus?“. Nu ir aš kaip durnelė pasakiau, kad pyragą kepsiu sesei tai reikia produktų. 11h pareina skambutis iš kito draugo:
-tai ar jau iškepei pyragą?
Galvoju WTF? Jurgis per daug šneka :D nu vienu žodžiu po 10 minučių prie mano laiptinės jau stovėjo 3 bičai ir viena panelė. Aš žinodama, kad šitam pyragui reikia atvėst ir sustingt pasakiau jiems, kad reiks ilgiau palaukt, bet jiem buvo *x. Tada vėl pabuvau durna ir pasiūliau pas mane ateit jo valgyt, tai visa šutvė susivertė pas mane ir iš pyrago padarė sriubą. tuo labiau, kad tas pyragas turėjo būt sesės, bet ji jį irgi valgė su šaukštu :D Nu bet linksmai praleistas laikas kompensavo tą pyraginį nuostolį. Tiek juokusis jau seniai nebuvau :D Po šito vakaro pagalvojau, kad reiktų dažniau pyragus kept ir pasikviest draugus, tik jau to trijų bernų tandemo nebereikia man atrodo.
Taigi, tęsiant valgio gaminimo idėją, tame pačiame tinklapyje, kuriame radau šį receptą, radau ir naminių ledų receptą. Ir man jau galvoj tik sukasi mintys kaip čia nubėgus į Maxę ir nusipirkus grietinėlės. Man atrodo, tokiu atveju, aš tai ir padarysiu :P

Saldaus pirmadienio ;*

The Girl Is Back In town

Grįžta Greta į plačias interneto platybes ir iš naujo pradeda gaivinti savo blog'ą. Nerašiau jau daugiau, nei keturis mėnesius po paskutinio post'o apie gimtadienį. Ohoho kiek naujų daiktų pamačiau, naujų jausmų patyriau ir naujų žmonių sutikau. Kai kurie jie buvo tokie, kad nelabai norėtųsi prisiminti, bet daugiausia prisiminimų linksmų ir gerų :) už tai ir džiaugiuosi! Pagaliau galutinai instaliavau į savo hard'ą tik gerų prisiminimų generatorių. Seniai taip buvo, kad taip greit prisiminčiau kažką gero :)

Vis dėl to, gyvenimas yra gražus :)

Manau, kad ši vasarą bus įsimintiniausia iš visų iki šiol buvusių. Šitas metų laikas kažkoks užburiantis. Man labiausiai patinka tas jausmas, kai įsiatostogavus pradedi pamiršt savaitės dienas :D. Pagaliau ir mano atostogose šis procesas pradėjo vykt. Pilnavertiškai atostogaut pradėjau tik prieš kokią savaitę. Deja, deja, bet turėjau laimės dar pagulėt pas ligoninę. Ir dar ne bet kur, ne Alytuj, o Kaune. Kaip sakoma : "Šūdas - ne sviestas, Kaunas - ne miestas". Nu bet gal man tas gydymasis (anginos ambutavimas) ir į naudą. Vienas pažįstamas net siūlė priduot tonsiles Vokietijoj į donorų banką, bet jau buvo šaukštai po pietų.

Tęsiant temą, galiu prisiminti vakar, kai pusė dienos prasikaitinom ir prisimaudėm prie Metelio. Vasarą geresnės pramogos už ežero linksmybes nerasčiau. Deja, šiandien prakiuro dangus. Ir dar kaip.

Dar vienas 'deja': Deja, Internete, man šiandien per gera nuotaika, kad pas tave svečiuočiausi, nesvarbu koks oras bebūtų, taigi manau man laikas :)

Įsimylėkit, kad galėtumėt rašyt tokius niekus, kaip aš dabar :)

Sweet 18

Šitiek metų. Šitiek metų, atrodo, taip labai nekantraudama laukiau pilnametystės, o štai ji ėjo ir atėjo. Ankščiau galvojau, kad tą dieną pajusiu kažkokį lūžį savo gyvenime, kažkokį keistą jausmą, kuris pasakys, kad aš jau suaugau. Deja, teko nusivilti. Nepajutau jokių jausmų, nemačiau jokių ženklų, bet gal taip ir geriau. Kai atėjo ši diena, supratau, kaip greitai bėga laikas ir, kad metams einant jis bėgs dar greičiau. Pagalvojau, kad norėčiau dar pabūti ta laukine paaugle arba ta maža mergaite, kuri sėdėdavo tėvams ant kelių, bet visi žino, kad laiko neatsuksi. Kai tau jau 18 prisiverti susimąstyti, ką gero gyvenime esi nuveikus. Kažkodėl rašydama šitą sakinį pagalvojau ką aš gero esu kitiems padariusi, o ne sau. Niekas neateina į galvą. Tikiuosi nesu jau tokia bloga, kaip dabar jaučiuosi, ginu save tuo faktu, kad žmonės blogus dalykus prisimena dažniau, nei gerus. Tai tiesiog taisyklė. O gal tai lietuvių mentaliteto dalis? Galbūt kitataučių pasamonė kažkokia kitokia? Manau dėl šitos priežasties mūsų tautiečiai dažniausiai vaikšto susiraukę.

Bet aš džiaugiuosi, būdama lietuve, gimus čia ir užaugus. Labai myliu savo miestą - Alytų. Tikiuosi gyvenime nesusiklostys nepalankios sąlygos grįžimui po studijų gyventi čia. Aš pastebėjau, kad kuo toliau, tuo labiau, žiūriu į ateitį nesuprasdama, ko iš jos noriu. Gal tai tik dar vienas mano nebrandumo požymis.

Mano pusseserė vakar įteikė man dovana, pasakydama, kad tai priklausys tik nuo tavo brandumo, kaip tu ją panaudosi. Tai buvo dėžutė, kurioje įdėta 18 5Lt monetų. Ir ištikrųjų, tikiuosi aš juos išleisiu kaip nors naudingai, o ne cigaretėms ir alkoholiui. Visi gi žino kaip tie smulkūs pinigai greitai dingsta.

Žinau, kad nelabai gražu čia girtis ką dar gavau dovanų, bet pasigirsiu :D

tai va. Šiaip keistoka, kad pirmą kartą gavau ko norėjau ir , kad tas dovanas įmanoma bus panaudot praktiškai. Turbūt čia mano plepus būdas padarė savo.

• Tėvai dovanodami šitą dovaną sakė, kad bus mano vestuvėms.

• Šitos vandens pypkės labai seniai norėjau ir pagaliau gavau :) (ačiū Agnei, Agnei C, Gintei ir jurgai :****)

• 
  Čia jau manau sesė pasidarbavo pasakydama draugams, ką aš pamečiau Prahoj :D (Ačiū Magnai, Soului, Vikcei, Alei, Domui ir Kristei ;*****)
  
  
  
  
  
  Taip pat ačiū visiems kas buvo gimtadieny : Agnei, Agnei C, Gintei, Jurgai, Magnai, Soului, Vikcei, Alei, Kristei, Domui, Elvui, Eimui, Jovui, Mažvei ir Evelinai :******** Taip pat ačiū ir tiems, kurių nebuvo :D Dar norėčiau padėkot Vaidei Vdls už belekaip fainą sveikinimą, Gretai Germanavičiūtei už sveikinimą ir Jurgui už irgi fainą, kitiems nenusileidžiantį pasveikinimą (išsipagiriok) :D. Nu čia jau darosi panašu į sveikinimų koncertą, tai jau nebedėkosiu niekam.

(AČIŪ)

P.S. Imkit iš gyvenimo viską, ką jis duoda :)

F*cking crisis, huh?

Norėčiau šiandien truputį papaistyti apie krizę (bet tik truputį).

Taigi, ryte, kai buvau poliklinikoje tvarkyti visokių dokumentų pilnametystės proga ir pasitikrint sveikatą tuo pačiu, gydytoja man prirašė visokiausių kompensuojamų ir nekompensuojamų vaistų. Kai neseniai pabuvojau vaistinėj ir pirkau vaistus, pamačiau, kad ta krizė gali būt tik išpūstas didžiulis muilo burbulas ir aukštesniųjų instancijų pareigūnų naudojimasis tarnybine padėtim. Kai pirkau vaistus po vieną lapelį nuo slogos ir nuo gerklės skausmo sumokėjau ~27 Lt, o paskui atsinešus pamirštą kompensuojamų vaistų knygutę sumokėjau 0,68 Lt už trijų rūšių vaistus, iš kurių apskritai kainavo tik vieni (nekompensavus už viską būčiau sumokėjus ~120Lt). Taigi, visi šiti politikų postringavimai, PVM'o didinimai ir panašiai, man atrodo yra papraščiausia f*cking bullshit. Nejaugi dabar valstybė taip blogai gyvena, kad kompensuoja didžiąją dalį kainos pirkėjams iš savo kišenės. Apskritai krizė jaučiasi tik paprastiems Lietuvos piliečiams ir, manau, ji papraščiausiai sufalsifikuota. Jeigu jau kokioj tai Venesueloj viskas pabrango dėl krizės tai nereiškia, kad ir Europoj ji taip pat stipriai jaučiama. Nesakau, kad mūsų šaly jos nėra, bet, manau, ji tiesiog perdėtai dirbtinai gaminama. Net viena iš pelningiausių Alytaus vandens perdirbimo įmonių sumažino darbuotojams atlyginimus iki minimumo: atseit "mums irgi krizė". Ot kur svolačiai žmonės naudojasi kito nelaime. Čia taip pačiai, kaip ir daktarai.

Va kur kur, bet manau krizė iki šiol visą laiką buvo Afrikoje ir kai kuriose Azijos šalyse. Pvz.: vienoje Afrikkos valstybėje infliacija tiek pažengusi, kad gyventojams pigiau išeina naudotis mažiausio nominalo banknotais, nei pirkti tualetinį popierių. Ir čia irgi manau pasidarbavusi "pasaulio valdovė" - JAV. Ji, ir kitos didžiosios valstybės, skurdžioms Afrikos valstybėms siunčia paramą "maistui ir kitoms reikmėms" pinigais, tuo pačiu kurstydamos jas tarpusavy ir priversdamos už tuos paramos pinigus pirkti iš jų ginklus. Nekenčiu tokių beširdžių, kurie pelnosi iš kito nelaimės.

Na, manau gana čia tų mano sąmokslo teorijų ir atsiprašau už tokį piktą įrašą, tiesiog norėjosi išsilieti :) . Sugalvojau padaryti tradicija praeitą mano moralizavimą. Taigi, šios diennos moralas:

Nebūkite pinigų vergais, gyvenkite ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų :)

Everything's changing*Metamorfozės

Šiandien nusprendžiau parašyti ir apžvelgti ne savaitės įvykius, o savo kelerių metų pasikeitimus. Pavyzdžiui, savo išvaizdą dokumentuose. Ši mintis kilo, kai šiandien atsiimdama savo naują moksleivio pažymėjimą, palyginau jį su senu ir dar su ID kortele, pastebėjau savo appearance'o metamorfozes. Taigi:

2006 m :

2007 m:

2008 m:

2009 m:

Paskutinė nuotrauka daryta prieš keliasdešimt minučių su webcam'era :D. Kadangi visos nuotraukos dokumentinės, tai stengiausi nustatyt tokią pasinę rožą, kad tiktų į visą šitą ansamblį, ir atrodo man pavyko! Taip pat teko biškį pa'photoshop'int bedarant baltą foną, nes už nugaros buvo matyt durys visokios ir panašiai.

2006 metų nuotraukoj, tai net neatsimenu, kad būčiau taip atrodžius, 2007 metų PASO nuotrauka tai realiai normali atrodo, bet kai įdėjo į pasą tai pradėjau panikuot, kad man dar 10 metų su tokia reiks vaikščiot. Gyvenimo trauma. apie 2008 metų foto galima pasakyt tik tiek, kad kai atsisėdau fotografuotis, tai fotografė deformavo mane į visiškai kitokią pozą, negu mano laisva sėdėsena, todėl atrodau, kad sėdėčiau ant pagalio. 2009 metų pic, kaip jau minėjau, daryta profesionalioje profesionalių fotografų studijoje.

Na štai toks mano šiandienos įrašas. Taip pat norėčiau pasakyti, kad reikia ne tik stovėt vietoj ir žiūrėt į priekį, bet kartais galima ir atsigręžt atgal ir pažiūrėt ką gero ir ką blogo esi padaręs ir iš to mokytis. Toks šios dienos moralas :)

Gero savaitgalio! :)

P.S. comment :P

You say cry a thousand rivers!!!

I'll be there for you
These five words I swear to you
When you breathe I want to be the air for you
I'll be there for you

I'd live and I'd die for you

Steal the sun from the sky for you

Words can't say what a love can do

I'll be there for you !!!

Karočia, nors ir Jon Bon Jovi yra nesveikas čiūvas, bet man labiau patinka, kai šitą dainą Ashton Kutcher dainuoja :D. Blembački, jis man toks nerealus!!!

Nu, galima sakyti vakar dieną praleidau ne taip jau beprasmiškai.

1+: susitvarkiau namus (:D)

2+: sugebėjau parūkyt (!)

3+ sugebėjau parūkyt ne tik cigarečių, bet ir kaljaną 8-).

Nu, kalbant apie kaljaną, tai kažkaip keista buvo namie ją pasikurt. Bet labai faina vienai rūkyt, kai nereikia laukt eilės savo :D. Karočia, naktį atsinešiau į savo kambarį seną kompą ir žiūrėjau "Step Up 1" rūkydama vandens pypkutę, kuri aišku yra ne mano, o Živilės. Nu, bet ką jau padarysi, kad ji ją pas mane paliko :D

Na, manau tiek naujienų šiandienai. Kaip jau minėjau nuotraukos iš "Erdvių 2009" bus antradienį, kai Emilis atsineš flash'ą į mokyklą. O dabar gal jau reikia eit ruoštis šiandieninėms savo gastrolėms. Kadangi vakar namie sėdėjau, tai šiandien atsiimsiu :)

What a feeling!!!

Vasario 14 d. Lyg ir įsimylėjėlių, švento Valentino diena. Deja, eilinį kartą sėdžiu viena šią dieną (tiksliau kiek tik jų buvo - tiek ir buvau viena). Ir dar tie mano amžini barniai su gimdytojais... Deja, dėl jų ne tik esu viena šiais metais, bet dar ir labai gerų draugų gimtadienio vakarėly negaliu sudalyvaut.

Damn.

Ką ik girdėjau kaip ir sesės niekur neišleido, kas blet jiems pasidarė?

Noriu rūkyt.

Visą dieną nerūkiau. Išeičiau kur nors, bet atseit galiu netyčia nueit į tą gimtadienį, ot tai bausmė :D.

Random stupidity.

Šios dienos įrašo toks pats atsitiktinai sugalvotas, kaip ir blog'o pavadinimas. Ar iš viso kas nors čia turi prasmę? Na jei ir turi, tai tikrai aš jos neradau ir net neįsivaizduoju kur ieškot.

Nonsense.

Taigi baigiu būt tokia skeptiška ir pradedu žiūrėti į šiandeiną iš gerosios pusės:
Vakar mūsų mokyklos komanda "Erdvėse 2009" laimėjo III-ąją vietą. Manau, kad tai labai gerai kaip debiutantėms šiame konkurse. Nurungėm likusius 8 dalyvius. Manau, kad gal būtumėm paėmę ir II-ąją vietą, bet kažkas nuvertė molbertą pasirodymo metu ir man atrodo tai buvau aš. Ačiū Dievui su apšvietimu buvo bėdu ir molbertas buvo pastatytas praktiškai tamsoje. Man labai ten nepatiko apsauginių komanda. Tokie kaimiečiai. Negaliu pakęst tokių mūžikų, kurie save taip aukština ir kitus šūdais laiko. Taip pat, jų darbas yra saugoti, o ne būti susiraukusiems kaip šiknoms. Aš visą laiką vadovaujuosiu tokią taisykle : "Jei jau darai - daryk gerai".

Always try to be the best, but be fair then.

Tikriausiai kokį antradienį įkelsiu visų nuostabių dalyvių su kostiumais. Man labai patiko ne tas, kad dalyvavom ir laimėjom vieną iš aukščiausių vietų, bet, kad mes - visos dalyvės labai susibendravom, taip pat manau, kad mes viso to nebūtumėm padarę be mokinių tarybos pirmininkės - Živilės Steniukynaitės. Labai labai labai organizuota, daug idėjų turinti ir faina mergina. Aš nesuprantu kaip ji viską spėja, gi šitiek darbų užsivertus.

The biggest respect ever.

Dar šiandien numatau vieną gerą įvykį - tai "A Lot Like Love". TOOOOOKS romantiškas filmas, TOOOOOKIE gražūs aktoriai, nėra tos muilo operų idilės... et...

A LOT like love...

Vienintelis vakarykštis, labai neigiamas įvykis buvo tai, kad Agnė, Agnė ir Jurga pagalvojo, kad aš į jas žiūriu kaip į šūdus ir pačios pradėjo tą daryti... Apmaudu... Atsiprašau, jei buvo kas blogai mergos ;***

Shame on me...

Come and start feeling me...

Happy Valentines day!

Huan Ying to Cinija :D (Welcome to China)

Aloha!
Rytoj būsiu """""miss""""" Kinija. Šimtadienio organizatoriai man patikėjo labai svarbų vaidmenį : pereiti per sceną su užrašu "Kinija" (arba "Pekinas" - nežinau) pasakyti kažką čiumaranų kalba ir išeit. Wowawiwa kokį neišmetamą vaidmenį turiu! Taigi, 100-dienio renginy būsiu pažiba. Nu, bet čia nepostringausiu. Pasiguosiu, kad mane labai erzina, kai ponios mokytojos vaidina labai svarbias renginio organizavimo veikloje, tiesiog per gerklę lenda: atsisėdę dviese komanduoja, nieko nedarydamos. Aišku, jeigu jų nebūtų, mes (tiksliau visi kiti) nebūtų per dvi savaites susistatę visko. Nu, vienintelis pliusas man iš viso šito balagano bus tortas :D.

Pabaigiant apie 100-dienį, pradėsiu apie visa kita. Karočia, per visas tas veiklas vakar buvau tokia užsiėmus, kad atrodo nieko nespėsiu, bet viską padariau ir jau šiandien neturiu ką veikt. Bet sugalvojau pasiruošt kažką ervėms. Išsitraukiau kažkokias senas užuolaidas iš spintos, bet abejoju ar mama leis jas karpyt, nes dar nežinau ar jos tikrai senos - gal tik senai atrodo :D. Nu bet vis šioks toks užsiėmimas. Tai va. Belaukdama mamos sugalvojau ir čia ką nors paskrebenti. Tai ir skrebenu.
Šiandien prisimindama senus laikus (:D) peržiūrėjau iš naujo kelis Tado Vidmanto šedevrus. Kadangi labai tingiu čia kraut video, nes labai daug laiko užima, tai tiesiog numesiu kelis link'us. :
http://www.youtube.com/watch?v=Mbc61ZtXyL8 - Atiduok medemą
http://www.youtube.com/watch?v=grro-4OfFZo - Kaip toks jaunuolis kambarioko pazadint nenorejo
http://www.youtube.com/watch?v=AcivHm7NjNU - Gerosios žinios
http://www.youtube.com/watch?v=24ZK5QopZN0 - Orai
http://www.youtube.com/watch?v=GQosd0QZITg - Ponių reidas
http://www.youtube.com/watch?v=FMIYGewnNAk&fmt=18 - Spot studio marketingistas
http://www.youtube.com/watch?v=s3UK1ATe9hM&fmt=18 - Spot studio klientas
http://www.youtube.com/watch?v=kA8bvNzTQao&fmt=6 - Spot studio kūrybininkas
http://www.youtube.com/watch?v=169yCwogZJk - Spot studio sveikinimas

Vo kaip pasypylė perliukų lietus tai kap iš viedro. Čia dar norėdama jumi pamačyt užrašiau ko maždaug tikėtis iš video, kad orientuotumėtės.

Dievaži!!!! Pagaliau vėl galėsiu važiuot in Vilnių ir tęst savo mokslus!!!! Man taip ten patinka! Vėl braižysiu, paišysiu ir viską darysiu. Ir toliau lauksiu nuobodžios piešimo arba meno istorijos paskaitos galo, bejausdama tą išsekimo ir alkio jausmą. Vėl galėsiu užsukt per pertrauką į tą kavinukę kitoj gatvės pusėj ir suvalgyt neapsakomai skanaus pyrago ir išgert kavos su pienu. Niekada nepamiršiu to faino bičiuko, su kuriuo sėdžiu per meno istoriją ir su kuriuo laukiu autobuso stoty. Dievaž, man taip patinka tos kelionės per Lietuvos miestelius, o ypač Trakus, kai leidžiantis saulei visos apylinkės sublizga auksu, et... :)

When the sun rises on Mary - sets on him...

Jau, pastebėjau, tapo tradicija savo blog'o įrašus pavadinti angliškai (visitik jau šis dienoraštis sulaukė 4 įrašo!). Nepaisant to, kad kurį laiką nerašiau, nusprendžiau išdėstyt savo pamastymus apie pastaruosius įvykius.

Penktadienį, kaip žinia, Alytaus Adolfo Ramanausko - Vanago vidurinėje mokykloje, vyko šauniausio mokinio konkursas. Nu ir kaip gi Greta nesudalyvaus ten. Galiu pasakyt, kad nors iš tikrųjų aš ten nė negalvojau dalyvaut, bet mane privertė :DDD. Nu ir po to kaip aš užėmiau 2-ąją vietą iš 4, klasiokai pradėjo vadint mane beveik šauniausia :D. Nors atsirado ir žmonių, kurie šiandien pasisakė, kad aš turėjau laimėt (dar sakė, kad atseit kiek klausinėjo, tiek pasakė, kad aš buvau šauniausia :D). Bet aš galvoju: ačiū Dievui, kad nelaimėjau, nes jei būčiau laimėjus - bučiau buvus šulės deleguota į miesto šauniausio mokinio konkursą. Na jau ne, galvoju, jau geriau teršiasi kas nors kitas, o ne aš. Čia, gi, blemba ne mokykla, kad nueini, pasistaipai ir viskas (su tokia mintim ir ėjau). Na, kadangi viskas baigėsi laimingai, ir aš sėdžiu čia, prie personal computer ir rašau, tai reiškia, kad po savaitgalio likau gyva ir galiu papasakot tolimesnius įvykius.

Tą patį penktadienį, aišku, gėrėm

Aš, Gintė, Jurga ir Agnė gėrėm. Gėrėm už tai, kad Agnė laimėjo istorijos olimpiadą, nors ji tuo visai nesidžiaugė. Šiuo atveju nežinau už ką ji pati gėrė :D. 4 tamsaus alaus 3,5 ir 4 šviesaus alaus brodvėjui. 1/4 šviesaus alaus atiteko brodvėjaus stalui, servetėlėms, Agnės ir Jurgos kelnėms už gerą elgesį (mat Gretą užpuolė dosnumo priepuolis).

Tai va, maždaug taip pasibaigė keliauninkės Gretonski pasisėdėjimai kavinėj, kai vieną gražia valandą ji susitiko seniai matytas merdžinas, kurių buvo labai pasiilgus. Taigi ir jos (Gretonski) kelias ją atvedė į seną gerą jos močiutės chatą. Pasilinskminom kap reikalas (nu beveik kap reikalas) ir šios ištvermingosio keliauninkės kojos ją linguodamos parvedė namolio. taip pazbaigė gražus penktadienio vakaras.

Šeštadienį, kaip keista, kėliausi anksti. Mat kažkas numetė linką smegenin, kad reikia kažką 100dieniui repetuot. Tai ir nuėjau. Nu nesu labai nusivylusi tokiu anstyvu rytu, nes gavau kinietės vaidmenį (tiksliau reiks persirengt kiniete ir pranešt pro sceną lentelę su užrašu "Pekinas" :DDD). Nu kažko daugiau net nesitikėjau, nes jau visi vaidmenys buvo užimti, kaip ir reikėjo manyti, nes visos mergos """""organizatorės""""" jau buvo tarpusavy pasiskirtę rolėm iš karto kai nusprendė ko reiks vadinimui. Ką galiu pasakyt - hierarchija. Nu, bet per daug nesikremtu, juk čia tik viena iš pramogų, kurias galiu sugalvoti penktadieniui!

Parėjus namo, kaip ir reikėjo tikėtis, ėjo Greta tvarkyt namų. Kaip visada, aišku, barnis su tėvais, dėl to, kad tvarkausi ne taip kaip jiems atrodo geriau. Nu blet jau užpisooo. atsiprašau už keiksmus, bet jau tikrai. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Norėdama numalšinti nervus ir dar labiau nepabloginti situacijos sugalvojau paklausyt muzikos ir tada man teko garbė iš naujo atrasti DIDO. Išsitraukiau iš spintelės jos seną, apdulkėjusį albumą ir uždėjau plokštelę groti. Dar nebuvau klausius daugiau raminančios muzikos. Veikia geriau nei valerijonas. Taigi, klausiau klausiau, ir išgirdau labai įdomią eilutę "when the sun rises on Mary - sets on him" (nuo jo kilo šios dienos įrašo pavadinimas). Kai pabandžiau pagalvoti, ką ji galėtų reikšti, supratau, kad čia be galo romantiška frazė. Čia galima įsivaizduot situaciją kaip du žmonės įsimyli, bet gyvena atskirose planetose ir negali vienas kito pasiekti.

Vakarop patraukiau vėl pasiausti ir taip pat neaplenkiau gerosios močiutės namų. Šįkart buvo labai faina, nes teko susipažinti su naujais, įdomiais žmonėmis, iš kurių vienas man patiko... :D

O vakar...

Nu, aišku, nei tokių akrobatinių judesių, nei tokio oro vakar nebuvo, bet vistiek buvo linksma. Bet išėję pačiuožinėt su pašikniukais ir nučiuožę kelis kartus, atsidūrėm prie Nemuno, tada pagavom save beskaldant ledą ir mėtant į neužšalusias skyles lede ant upės. Daugiau laiko praleidom skystindami azotą ir rūkydami :D.

Taigi, kaip matote mano savaitgalis praėjo linksmai. O jūsų? :D Išgirdau kelis atsiliepimus, kad kai kas skaito šį blog'ą, bet būtų dar mieliau jei kas nors dar ir pakomentuotų. Aš to tik ir laukiu :)

Iki kitų kartų! :)

WHAT A F**K?!

Žadintuvas.

Dušas.

Šulionas.

Namai.

Mmm... + progress = liemenė.

Homework = 0.

Burning DVD for SOMEONE!

Atminties užtemimas.

House: I'm on a highway to hell!

Now: writing Blog... loading...

I'm hopeless.

Čia buvo mano beprasmiška šiandienos dienotvarkė. 1/2 LT +1/2 EN. Pati nesuprantu ką čia suspangau, bet pagalvojau, kad jau reikia kažką įrašyt čia, nes bus taip, kaip su senuoju mano blog'u.

Kadangi kaikam padariau ilgai prašytą gerą darbą (DVD), dėl to ir manau netikėtai, jau matyti vaizdai šovė galvon. Taigi "Twilight" prisimenant:

Tikiuosi per šituos visus prisiminimus nepamiršiu to ilgai laukto siurprizo rytoj nunešt tam išrinktajam žmogui...

It's a SHOPPING day!

Na štai ir sulaukė mano blog'as antrojo pranešimo. Sveikinu aš jį! Taigi, kadangi vakar mano internetinė naršyklė nesugebėjo atidaryti vieno iš lankomiausių pasaulyje video tinklapio, nusprendžiau šiandien vistik pratęsti tą idėją, kad reikia pradžiuginti jus (tai tikriausiai yra nieką) Žurnalistu Roku.


Jau ištaisiau savo vakarykščio haliucinacinio įrašo klaidas ir prisiekiau sau, kad daugiau naktimis nepildysiu blog'o ir nereikės taisyt klaidų, o jei ir rašysiu naktim tai netaisysiu klaidų. Reikia mokytis iš savo klaidų. Nors on the other hand reikia visada šlifuoti siekiant tobulų formų. Dabar stebiu pro langą stebuklingus oro pasikeitimus. Pieš pusė valandos dar tik silpnai lynojo, o dabar per snaigių tirštumą neimanoma įžiūrėt namų, kurie stovi vos už 100 m. Ot kur pokštininkė ta gamta. O aš dar bėdavojausi, kad šią žiemą nepavyks nei nuo kalniukio su rogutėm nučiuot (aišku aš jų neturiu) arba pastatyt senį besmegenį, kurį vistiek kas nors nugraus po kelių valandų nuo pastatymo laiko. Aišku iš sniego galima išgaut ne tik primityvią žmogaus figūrą, bet ir kitokių formų >:-). Su sniegu galima tokių juodų pokštų pridartyt :D


Prisipažinsiu, nors ir mūsų ekonomika paveikta krizės, bet šiandien neatsilaikiau apsipirkinėjimo malonumui. Aišku numelžiau ne savo, o mamos piniginę. Nu, bet ji šiandien buvo geranoriška tai pagalvojau kodėl gi ne :D tai va teko apturėt tas visas procedūras, kurių reikia perkant naują rūbą, tokias kaip matavimasis. Va ko nekenčiu tai nekenčiu. Nu, bet tai nieko nereiškia prieš tą džiaugsmą įsigijus naują daiktą :DDD (paskutinis mano pirkinys buvo prieš kone 4 mėnesius).
Na jau įpusėjus tokiam gražiam baltam sekmadieniui Greta jau reikia eiti mokintis ir tikriausiai tos nelemtos istorijos bus užduota daugiausiai. Et, koks sunkus tas gyvenimas... (:D)

Getting Started.

Laba diena! Aš - Rokas Žilinskas. Oi. Atsiprašau, aš - Greta Venckūnaitė. Kadangi pastaruoju metu mano galvoje tik ir sukasi mintys apie Roką Žilinską, tiksliau apie jo parodiją youtube.com prašau nekaltint manęs dėl to, kad suklydau rašydama savo vardą prisistatant. Juk mūsų vardai tokie panašūs!
Taigi štai Jūs matote mane startuojančią internetinėje ervėje - pradedant rašyti blog'ą. Šita idėja kilo prieš keliasdešimt minučių, kai gulėdama lovoj ir bandydama užmigti pradėjau maišyti savo mintis apie praėjusios savaitės įvykius. Ne kas kitas, kaip Agnė Svetnickaitė - mano mieloji draugė pastūmėjo mane tokiam žingsniui. Dalyvavau tam pokalby, kai ji savo patarimus mėtė vienai iš mūsų trio : Gintarei, dar vienai mokslų kompanionei, kaip pagerinti teksto rašymo įgūdžius. Ką tik perskaičius jos blog'e (http://asatejau.blogspot.com/),
















kad ji įtakojo dar vieno naujo internetinio dienoraščio sukūrimą http://zaliapieniupieva.blogspot.com/ (Virginijos Rakauskaitės):
supratau, kad aš ne vienintelė neseniai pradėjusi rašyti.

Taigi, ačiū Tau, Agne, už šią nuostabią mintį!

Pastebėjau vieną tokią idomią tiesą: nors tiksliai ir negaliu dar suprasti, kas tasai blog'as, bet manau kažkas panaušaus, kaip dienoraštis iš popieriaus ir rašalo, tik tradiciniam dienorašty rašoma todėl, kad nieks nematytų tavo minčių panorėjus išsilieti, o internete atvirkščiai - visi rašo todėl, kad kas nors jas perskaitytų. Kokia likimo ironija. Deja, aš pati dar negaliu pasakyti, ar norėsiu, kad mano įrašus kas nors skaitytų. Turbūt, kad taip. Deja, šio metu dar didesnė nežinomybė mane kankina apie tai ar kada nors atsiras dar kitas įrašas :D (čia jau mano antrasis blogas, o pirmojo taip ir nesugebėjau pratęsti parašius antrąjį įrašą). Nu, bet kaip jau minėjau, rašydama blog'ą bandysiu gerinti savo kuriamų teksto analizių, interpretacijų ir rašinių kokybę, todėl stengsiuosi būti stipri ir nepasiduoti tinginystei!
Na, kadangi jau pati besamprotaudama beveik išsiaiškinau ką vertėtų čia rašyti pradėsiu postringaut, kaip man neatidaro travian.lt ir youtube.com . Ar jum buvo kada iškilusi tokia problema?! Nesamonė kažkokia. Norėjau visiems, kurie dar nematė naujo netikro Roko Žilinsko, jį parodyt, bet tikriausiai būsiu apmulkinta internetinės konspiracijos.
Taigi, kadangi man nepavyko nulinės mano skaitytojų auditorijos pradžiuginti gero humoro doze, tai bent parašysiu apie vieną iš paskutiniųjų mano matytų filmų - "Twilight". Nesakau , kad jis man be galo patiko, bet dedu didelį + už vieno iš pagrindinių vaidmenų aktoriaus parinkimą : Robert Pattinson.
(take a look at him)

Šita man labiausiai patinka:

Jis toks gražus ir zegzy, kad negaliu į jį atsižiūrėt :DDD Gaila, kad toks perfectly handsom, su tokiu humoro jausmu ir kiek įsivaizduoju - idealus bičiukas (:DDD) egzistuoja tik vienas. Nors aišku, neatmetu galimybės, kad į jį panašių yra šimtai, bet Lietuvoje tokia rūšis dar nepradėta veisti, arba bent aš nei vieno tos genties atstovo nepažįstu.

Ištikrųjų, aš dar neatskleidžiau visos tiesos, kodėl tokiu metu atėjau prie savo personal computer ir susikūriau štai šį bereikalingai vietą internete užimantį, minčių šuolių ir teksto keverzonės kratinį. Kažkodėl užpuolė mane toks jausmas, kad nieko naudingo šiandien nenuveikiau, nepaisant to, kad su šeima prisikepėm begales kebabų (čia jau kita istorija... :D), nusimezgiau pusę liemenės ir pavaišinom gimines jų pačių atsineštu fondiu. Ties šia vieta ir sustosiu. Taigi, fondiu.

Tai toks patiekalas, kurio nereikia iškart patiekto sušveist, o mėgautis juo susėdus aplink indą. Šio ritualo esmė - bendravimas. Iš tiesų labai įdomus dalykas. Pusseserė atvažiavo ir atsivežė sūrio fondiu gaminimo indą pirktą Maximoje už 79,99Lt (ar kiek ten :D). va tokį:


















Nu bet, aišku, tai nesvarbu :D.
Norėčiau pasakyt, kad buvo taip skanu, kad suvalgėm viską trise. paskutiniai kąsniai jau buvo vos ne per prievartą grūdami į gerklę, bet vistiek suėjo. Nu, bet nuplaukė šokoladinio fondiu idėja, nes visi jau buvo persivalgę. Bet manau dar su Aurelija susiorganizuosim tokią desertinę popietę artimiausiu metu. ;)

Pabaigai artėjant, sakyčiau,apie rašymo motyvaciją parašiau, papasakojau apie beprasmybes nuveiktas per dieną, į kurių sąrašą tikrai neįeina fondiu gaminimas (beje jis buvo labai įsimintinas ir įstabus. Kai aplinkui skraidė šaukštai ir laisvai liejosi pienas tai kur čia neprisiminsi :D). Ir at last jau drįsčiau teigti, kad noriu miego (vistik jau 3:00 AM), taigi einu in lovą gult. Labanakt ir gero jums "fondiu" ;)