F*cking crisis, huh?

Norėčiau šiandien truputį papaistyti apie krizę (bet tik truputį).

Taigi, ryte, kai buvau poliklinikoje tvarkyti visokių dokumentų pilnametystės proga ir pasitikrint sveikatą tuo pačiu, gydytoja man prirašė visokiausių kompensuojamų ir nekompensuojamų vaistų. Kai neseniai pabuvojau vaistinėj ir pirkau vaistus, pamačiau, kad ta krizė gali būt tik išpūstas didžiulis muilo burbulas ir aukštesniųjų instancijų pareigūnų naudojimasis tarnybine padėtim. Kai pirkau vaistus po vieną lapelį nuo slogos ir nuo gerklės skausmo sumokėjau ~27 Lt, o paskui atsinešus pamirštą kompensuojamų vaistų knygutę sumokėjau 0,68 Lt už trijų rūšių vaistus, iš kurių apskritai kainavo tik vieni (nekompensavus už viską būčiau sumokėjus ~120Lt). Taigi, visi šiti politikų postringavimai, PVM'o didinimai ir panašiai, man atrodo yra papraščiausia f*cking bullshit. Nejaugi dabar valstybė taip blogai gyvena, kad kompensuoja didžiąją dalį kainos pirkėjams iš savo kišenės. Apskritai krizė jaučiasi tik paprastiems Lietuvos piliečiams ir, manau, ji papraščiausiai sufalsifikuota. Jeigu jau kokioj tai Venesueloj viskas pabrango dėl krizės tai nereiškia, kad ir Europoj ji taip pat stipriai jaučiama. Nesakau, kad mūsų šaly jos nėra, bet, manau, ji tiesiog perdėtai dirbtinai gaminama. Net viena iš pelningiausių Alytaus vandens perdirbimo įmonių sumažino darbuotojams atlyginimus iki minimumo: atseit "mums irgi krizė". Ot kur svolačiai žmonės naudojasi kito nelaime. Čia taip pačiai, kaip ir daktarai.

Va kur kur, bet manau krizė iki šiol visą laiką buvo Afrikoje ir kai kuriose Azijos šalyse. Pvz.: vienoje Afrikkos valstybėje infliacija tiek pažengusi, kad gyventojams pigiau išeina naudotis mažiausio nominalo banknotais, nei pirkti tualetinį popierių. Ir čia irgi manau pasidarbavusi "pasaulio valdovė" - JAV. Ji, ir kitos didžiosios valstybės, skurdžioms Afrikos valstybėms siunčia paramą "maistui ir kitoms reikmėms" pinigais, tuo pačiu kurstydamos jas tarpusavy ir priversdamos už tuos paramos pinigus pirkti iš jų ginklus. Nekenčiu tokių beširdžių, kurie pelnosi iš kito nelaimės.

Na, manau gana čia tų mano sąmokslo teorijų ir atsiprašau už tokį piktą įrašą, tiesiog norėjosi išsilieti :) . Sugalvojau padaryti tradicija praeitą mano moralizavimą. Taigi, šios diennos moralas:

Nebūkite pinigų vergais, gyvenkite ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų :)

Everything's changing*Metamorfozės

Šiandien nusprendžiau parašyti ir apžvelgti ne savaitės įvykius, o savo kelerių metų pasikeitimus. Pavyzdžiui, savo išvaizdą dokumentuose. Ši mintis kilo, kai šiandien atsiimdama savo naują moksleivio pažymėjimą, palyginau jį su senu ir dar su ID kortele, pastebėjau savo appearance'o metamorfozes. Taigi:

2006 m :

2007 m:

2008 m:

2009 m:

Paskutinė nuotrauka daryta prieš keliasdešimt minučių su webcam'era :D. Kadangi visos nuotraukos dokumentinės, tai stengiausi nustatyt tokią pasinę rožą, kad tiktų į visą šitą ansamblį, ir atrodo man pavyko! Taip pat teko biškį pa'photoshop'int bedarant baltą foną, nes už nugaros buvo matyt durys visokios ir panašiai.

2006 metų nuotraukoj, tai net neatsimenu, kad būčiau taip atrodžius, 2007 metų PASO nuotrauka tai realiai normali atrodo, bet kai įdėjo į pasą tai pradėjau panikuot, kad man dar 10 metų su tokia reiks vaikščiot. Gyvenimo trauma. apie 2008 metų foto galima pasakyt tik tiek, kad kai atsisėdau fotografuotis, tai fotografė deformavo mane į visiškai kitokią pozą, negu mano laisva sėdėsena, todėl atrodau, kad sėdėčiau ant pagalio. 2009 metų pic, kaip jau minėjau, daryta profesionalioje profesionalių fotografų studijoje.

Na štai toks mano šiandienos įrašas. Taip pat norėčiau pasakyti, kad reikia ne tik stovėt vietoj ir žiūrėt į priekį, bet kartais galima ir atsigręžt atgal ir pažiūrėt ką gero ir ką blogo esi padaręs ir iš to mokytis. Toks šios dienos moralas :)

Gero savaitgalio! :)

P.S. comment :P

You say cry a thousand rivers!!!

I'll be there for you
These five words I swear to you
When you breathe I want to be the air for you
I'll be there for you

I'd live and I'd die for you

Steal the sun from the sky for you

Words can't say what a love can do

I'll be there for you !!!

Karočia, nors ir Jon Bon Jovi yra nesveikas čiūvas, bet man labiau patinka, kai šitą dainą Ashton Kutcher dainuoja :D. Blembački, jis man toks nerealus!!!

Nu, galima sakyti vakar dieną praleidau ne taip jau beprasmiškai.

1+: susitvarkiau namus (:D)

2+: sugebėjau parūkyt (!)

3+ sugebėjau parūkyt ne tik cigarečių, bet ir kaljaną 8-).

Nu, kalbant apie kaljaną, tai kažkaip keista buvo namie ją pasikurt. Bet labai faina vienai rūkyt, kai nereikia laukt eilės savo :D. Karočia, naktį atsinešiau į savo kambarį seną kompą ir žiūrėjau "Step Up 1" rūkydama vandens pypkutę, kuri aišku yra ne mano, o Živilės. Nu, bet ką jau padarysi, kad ji ją pas mane paliko :D

Na, manau tiek naujienų šiandienai. Kaip jau minėjau nuotraukos iš "Erdvių 2009" bus antradienį, kai Emilis atsineš flash'ą į mokyklą. O dabar gal jau reikia eit ruoštis šiandieninėms savo gastrolėms. Kadangi vakar namie sėdėjau, tai šiandien atsiimsiu :)

What a feeling!!!

Vasario 14 d. Lyg ir įsimylėjėlių, švento Valentino diena. Deja, eilinį kartą sėdžiu viena šią dieną (tiksliau kiek tik jų buvo - tiek ir buvau viena). Ir dar tie mano amžini barniai su gimdytojais... Deja, dėl jų ne tik esu viena šiais metais, bet dar ir labai gerų draugų gimtadienio vakarėly negaliu sudalyvaut.

Damn.

Ką ik girdėjau kaip ir sesės niekur neišleido, kas blet jiems pasidarė?

Noriu rūkyt.

Visą dieną nerūkiau. Išeičiau kur nors, bet atseit galiu netyčia nueit į tą gimtadienį, ot tai bausmė :D.

Random stupidity.

Šios dienos įrašo toks pats atsitiktinai sugalvotas, kaip ir blog'o pavadinimas. Ar iš viso kas nors čia turi prasmę? Na jei ir turi, tai tikrai aš jos neradau ir net neįsivaizduoju kur ieškot.

Nonsense.

Taigi baigiu būt tokia skeptiška ir pradedu žiūrėti į šiandeiną iš gerosios pusės:
Vakar mūsų mokyklos komanda "Erdvėse 2009" laimėjo III-ąją vietą. Manau, kad tai labai gerai kaip debiutantėms šiame konkurse. Nurungėm likusius 8 dalyvius. Manau, kad gal būtumėm paėmę ir II-ąją vietą, bet kažkas nuvertė molbertą pasirodymo metu ir man atrodo tai buvau aš. Ačiū Dievui su apšvietimu buvo bėdu ir molbertas buvo pastatytas praktiškai tamsoje. Man labai ten nepatiko apsauginių komanda. Tokie kaimiečiai. Negaliu pakęst tokių mūžikų, kurie save taip aukština ir kitus šūdais laiko. Taip pat, jų darbas yra saugoti, o ne būti susiraukusiems kaip šiknoms. Aš visą laiką vadovaujuosiu tokią taisykle : "Jei jau darai - daryk gerai".

Always try to be the best, but be fair then.

Tikriausiai kokį antradienį įkelsiu visų nuostabių dalyvių su kostiumais. Man labai patiko ne tas, kad dalyvavom ir laimėjom vieną iš aukščiausių vietų, bet, kad mes - visos dalyvės labai susibendravom, taip pat manau, kad mes viso to nebūtumėm padarę be mokinių tarybos pirmininkės - Živilės Steniukynaitės. Labai labai labai organizuota, daug idėjų turinti ir faina mergina. Aš nesuprantu kaip ji viską spėja, gi šitiek darbų užsivertus.

The biggest respect ever.

Dar šiandien numatau vieną gerą įvykį - tai "A Lot Like Love". TOOOOOKS romantiškas filmas, TOOOOOKIE gražūs aktoriai, nėra tos muilo operų idilės... et...

A LOT like love...

Vienintelis vakarykštis, labai neigiamas įvykis buvo tai, kad Agnė, Agnė ir Jurga pagalvojo, kad aš į jas žiūriu kaip į šūdus ir pačios pradėjo tą daryti... Apmaudu... Atsiprašau, jei buvo kas blogai mergos ;***

Shame on me...

Come and start feeling me...

Happy Valentines day!

Huan Ying to Cinija :D (Welcome to China)

Aloha!
Rytoj būsiu """""miss""""" Kinija. Šimtadienio organizatoriai man patikėjo labai svarbų vaidmenį : pereiti per sceną su užrašu "Kinija" (arba "Pekinas" - nežinau) pasakyti kažką čiumaranų kalba ir išeit. Wowawiwa kokį neišmetamą vaidmenį turiu! Taigi, 100-dienio renginy būsiu pažiba. Nu, bet čia nepostringausiu. Pasiguosiu, kad mane labai erzina, kai ponios mokytojos vaidina labai svarbias renginio organizavimo veikloje, tiesiog per gerklę lenda: atsisėdę dviese komanduoja, nieko nedarydamos. Aišku, jeigu jų nebūtų, mes (tiksliau visi kiti) nebūtų per dvi savaites susistatę visko. Nu, vienintelis pliusas man iš viso šito balagano bus tortas :D.

Pabaigiant apie 100-dienį, pradėsiu apie visa kita. Karočia, per visas tas veiklas vakar buvau tokia užsiėmus, kad atrodo nieko nespėsiu, bet viską padariau ir jau šiandien neturiu ką veikt. Bet sugalvojau pasiruošt kažką ervėms. Išsitraukiau kažkokias senas užuolaidas iš spintos, bet abejoju ar mama leis jas karpyt, nes dar nežinau ar jos tikrai senos - gal tik senai atrodo :D. Nu bet vis šioks toks užsiėmimas. Tai va. Belaukdama mamos sugalvojau ir čia ką nors paskrebenti. Tai ir skrebenu.
Šiandien prisimindama senus laikus (:D) peržiūrėjau iš naujo kelis Tado Vidmanto šedevrus. Kadangi labai tingiu čia kraut video, nes labai daug laiko užima, tai tiesiog numesiu kelis link'us. :
http://www.youtube.com/watch?v=Mbc61ZtXyL8 - Atiduok medemą
http://www.youtube.com/watch?v=grro-4OfFZo - Kaip toks jaunuolis kambarioko pazadint nenorejo
http://www.youtube.com/watch?v=AcivHm7NjNU - Gerosios žinios
http://www.youtube.com/watch?v=24ZK5QopZN0 - Orai
http://www.youtube.com/watch?v=GQosd0QZITg - Ponių reidas
http://www.youtube.com/watch?v=FMIYGewnNAk&fmt=18 - Spot studio marketingistas
http://www.youtube.com/watch?v=s3UK1ATe9hM&fmt=18 - Spot studio klientas
http://www.youtube.com/watch?v=kA8bvNzTQao&fmt=6 - Spot studio kūrybininkas
http://www.youtube.com/watch?v=169yCwogZJk - Spot studio sveikinimas

Vo kaip pasypylė perliukų lietus tai kap iš viedro. Čia dar norėdama jumi pamačyt užrašiau ko maždaug tikėtis iš video, kad orientuotumėtės.

Dievaži!!!! Pagaliau vėl galėsiu važiuot in Vilnių ir tęst savo mokslus!!!! Man taip ten patinka! Vėl braižysiu, paišysiu ir viską darysiu. Ir toliau lauksiu nuobodžios piešimo arba meno istorijos paskaitos galo, bejausdama tą išsekimo ir alkio jausmą. Vėl galėsiu užsukt per pertrauką į tą kavinukę kitoj gatvės pusėj ir suvalgyt neapsakomai skanaus pyrago ir išgert kavos su pienu. Niekada nepamiršiu to faino bičiuko, su kuriuo sėdžiu per meno istoriją ir su kuriuo laukiu autobuso stoty. Dievaž, man taip patinka tos kelionės per Lietuvos miestelius, o ypač Trakus, kai leidžiantis saulei visos apylinkės sublizga auksu, et... :)

When the sun rises on Mary - sets on him...

Jau, pastebėjau, tapo tradicija savo blog'o įrašus pavadinti angliškai (visitik jau šis dienoraštis sulaukė 4 įrašo!). Nepaisant to, kad kurį laiką nerašiau, nusprendžiau išdėstyt savo pamastymus apie pastaruosius įvykius.

Penktadienį, kaip žinia, Alytaus Adolfo Ramanausko - Vanago vidurinėje mokykloje, vyko šauniausio mokinio konkursas. Nu ir kaip gi Greta nesudalyvaus ten. Galiu pasakyt, kad nors iš tikrųjų aš ten nė negalvojau dalyvaut, bet mane privertė :DDD. Nu ir po to kaip aš užėmiau 2-ąją vietą iš 4, klasiokai pradėjo vadint mane beveik šauniausia :D. Nors atsirado ir žmonių, kurie šiandien pasisakė, kad aš turėjau laimėt (dar sakė, kad atseit kiek klausinėjo, tiek pasakė, kad aš buvau šauniausia :D). Bet aš galvoju: ačiū Dievui, kad nelaimėjau, nes jei būčiau laimėjus - bučiau buvus šulės deleguota į miesto šauniausio mokinio konkursą. Na jau ne, galvoju, jau geriau teršiasi kas nors kitas, o ne aš. Čia, gi, blemba ne mokykla, kad nueini, pasistaipai ir viskas (su tokia mintim ir ėjau). Na, kadangi viskas baigėsi laimingai, ir aš sėdžiu čia, prie personal computer ir rašau, tai reiškia, kad po savaitgalio likau gyva ir galiu papasakot tolimesnius įvykius.

Tą patį penktadienį, aišku, gėrėm

Aš, Gintė, Jurga ir Agnė gėrėm. Gėrėm už tai, kad Agnė laimėjo istorijos olimpiadą, nors ji tuo visai nesidžiaugė. Šiuo atveju nežinau už ką ji pati gėrė :D. 4 tamsaus alaus 3,5 ir 4 šviesaus alaus brodvėjui. 1/4 šviesaus alaus atiteko brodvėjaus stalui, servetėlėms, Agnės ir Jurgos kelnėms už gerą elgesį (mat Gretą užpuolė dosnumo priepuolis).

Tai va, maždaug taip pasibaigė keliauninkės Gretonski pasisėdėjimai kavinėj, kai vieną gražia valandą ji susitiko seniai matytas merdžinas, kurių buvo labai pasiilgus. Taigi ir jos (Gretonski) kelias ją atvedė į seną gerą jos močiutės chatą. Pasilinskminom kap reikalas (nu beveik kap reikalas) ir šios ištvermingosio keliauninkės kojos ją linguodamos parvedė namolio. taip pazbaigė gražus penktadienio vakaras.

Šeštadienį, kaip keista, kėliausi anksti. Mat kažkas numetė linką smegenin, kad reikia kažką 100dieniui repetuot. Tai ir nuėjau. Nu nesu labai nusivylusi tokiu anstyvu rytu, nes gavau kinietės vaidmenį (tiksliau reiks persirengt kiniete ir pranešt pro sceną lentelę su užrašu "Pekinas" :DDD). Nu kažko daugiau net nesitikėjau, nes jau visi vaidmenys buvo užimti, kaip ir reikėjo manyti, nes visos mergos """""organizatorės""""" jau buvo tarpusavy pasiskirtę rolėm iš karto kai nusprendė ko reiks vadinimui. Ką galiu pasakyt - hierarchija. Nu, bet per daug nesikremtu, juk čia tik viena iš pramogų, kurias galiu sugalvoti penktadieniui!

Parėjus namo, kaip ir reikėjo tikėtis, ėjo Greta tvarkyt namų. Kaip visada, aišku, barnis su tėvais, dėl to, kad tvarkausi ne taip kaip jiems atrodo geriau. Nu blet jau užpisooo. atsiprašau už keiksmus, bet jau tikrai. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Norėdama numalšinti nervus ir dar labiau nepabloginti situacijos sugalvojau paklausyt muzikos ir tada man teko garbė iš naujo atrasti DIDO. Išsitraukiau iš spintelės jos seną, apdulkėjusį albumą ir uždėjau plokštelę groti. Dar nebuvau klausius daugiau raminančios muzikos. Veikia geriau nei valerijonas. Taigi, klausiau klausiau, ir išgirdau labai įdomią eilutę "when the sun rises on Mary - sets on him" (nuo jo kilo šios dienos įrašo pavadinimas). Kai pabandžiau pagalvoti, ką ji galėtų reikšti, supratau, kad čia be galo romantiška frazė. Čia galima įsivaizduot situaciją kaip du žmonės įsimyli, bet gyvena atskirose planetose ir negali vienas kito pasiekti.

Vakarop patraukiau vėl pasiausti ir taip pat neaplenkiau gerosios močiutės namų. Šįkart buvo labai faina, nes teko susipažinti su naujais, įdomiais žmonėmis, iš kurių vienas man patiko... :D

O vakar...

Nu, aišku, nei tokių akrobatinių judesių, nei tokio oro vakar nebuvo, bet vistiek buvo linksma. Bet išėję pačiuožinėt su pašikniukais ir nučiuožę kelis kartus, atsidūrėm prie Nemuno, tada pagavom save beskaldant ledą ir mėtant į neužšalusias skyles lede ant upės. Daugiau laiko praleidom skystindami azotą ir rūkydami :D.

Taigi, kaip matote mano savaitgalis praėjo linksmai. O jūsų? :D Išgirdau kelis atsiliepimus, kad kai kas skaito šį blog'ą, bet būtų dar mieliau jei kas nors dar ir pakomentuotų. Aš to tik ir laukiu :)

Iki kitų kartų! :)