WHAT A F**K?!

Žadintuvas.

Dušas.

Šulionas.

Namai.

Mmm... + progress = liemenė.

Homework = 0.

Burning DVD for SOMEONE!

Atminties užtemimas.

House: I'm on a highway to hell!

Now: writing Blog... loading...

I'm hopeless.

Čia buvo mano beprasmiška šiandienos dienotvarkė. 1/2 LT +1/2 EN. Pati nesuprantu ką čia suspangau, bet pagalvojau, kad jau reikia kažką įrašyt čia, nes bus taip, kaip su senuoju mano blog'u.

Kadangi kaikam padariau ilgai prašytą gerą darbą (DVD), dėl to ir manau netikėtai, jau matyti vaizdai šovė galvon. Taigi "Twilight" prisimenant:

Tikiuosi per šituos visus prisiminimus nepamiršiu to ilgai laukto siurprizo rytoj nunešt tam išrinktajam žmogui...

It's a SHOPPING day!

Na štai ir sulaukė mano blog'as antrojo pranešimo. Sveikinu aš jį! Taigi, kadangi vakar mano internetinė naršyklė nesugebėjo atidaryti vieno iš lankomiausių pasaulyje video tinklapio, nusprendžiau šiandien vistik pratęsti tą idėją, kad reikia pradžiuginti jus (tai tikriausiai yra nieką) Žurnalistu Roku.


Jau ištaisiau savo vakarykščio haliucinacinio įrašo klaidas ir prisiekiau sau, kad daugiau naktimis nepildysiu blog'o ir nereikės taisyt klaidų, o jei ir rašysiu naktim tai netaisysiu klaidų. Reikia mokytis iš savo klaidų. Nors on the other hand reikia visada šlifuoti siekiant tobulų formų. Dabar stebiu pro langą stebuklingus oro pasikeitimus. Pieš pusė valandos dar tik silpnai lynojo, o dabar per snaigių tirštumą neimanoma įžiūrėt namų, kurie stovi vos už 100 m. Ot kur pokštininkė ta gamta. O aš dar bėdavojausi, kad šią žiemą nepavyks nei nuo kalniukio su rogutėm nučiuot (aišku aš jų neturiu) arba pastatyt senį besmegenį, kurį vistiek kas nors nugraus po kelių valandų nuo pastatymo laiko. Aišku iš sniego galima išgaut ne tik primityvią žmogaus figūrą, bet ir kitokių formų >:-). Su sniegu galima tokių juodų pokštų pridartyt :D


Prisipažinsiu, nors ir mūsų ekonomika paveikta krizės, bet šiandien neatsilaikiau apsipirkinėjimo malonumui. Aišku numelžiau ne savo, o mamos piniginę. Nu, bet ji šiandien buvo geranoriška tai pagalvojau kodėl gi ne :D tai va teko apturėt tas visas procedūras, kurių reikia perkant naują rūbą, tokias kaip matavimasis. Va ko nekenčiu tai nekenčiu. Nu, bet tai nieko nereiškia prieš tą džiaugsmą įsigijus naują daiktą :DDD (paskutinis mano pirkinys buvo prieš kone 4 mėnesius).
Na jau įpusėjus tokiam gražiam baltam sekmadieniui Greta jau reikia eiti mokintis ir tikriausiai tos nelemtos istorijos bus užduota daugiausiai. Et, koks sunkus tas gyvenimas... (:D)

Getting Started.

Laba diena! Aš - Rokas Žilinskas. Oi. Atsiprašau, aš - Greta Venckūnaitė. Kadangi pastaruoju metu mano galvoje tik ir sukasi mintys apie Roką Žilinską, tiksliau apie jo parodiją youtube.com prašau nekaltint manęs dėl to, kad suklydau rašydama savo vardą prisistatant. Juk mūsų vardai tokie panašūs!
Taigi štai Jūs matote mane startuojančią internetinėje ervėje - pradedant rašyti blog'ą. Šita idėja kilo prieš keliasdešimt minučių, kai gulėdama lovoj ir bandydama užmigti pradėjau maišyti savo mintis apie praėjusios savaitės įvykius. Ne kas kitas, kaip Agnė Svetnickaitė - mano mieloji draugė pastūmėjo mane tokiam žingsniui. Dalyvavau tam pokalby, kai ji savo patarimus mėtė vienai iš mūsų trio : Gintarei, dar vienai mokslų kompanionei, kaip pagerinti teksto rašymo įgūdžius. Ką tik perskaičius jos blog'e (http://asatejau.blogspot.com/),
















kad ji įtakojo dar vieno naujo internetinio dienoraščio sukūrimą http://zaliapieniupieva.blogspot.com/ (Virginijos Rakauskaitės):
supratau, kad aš ne vienintelė neseniai pradėjusi rašyti.

Taigi, ačiū Tau, Agne, už šią nuostabią mintį!

Pastebėjau vieną tokią idomią tiesą: nors tiksliai ir negaliu dar suprasti, kas tasai blog'as, bet manau kažkas panaušaus, kaip dienoraštis iš popieriaus ir rašalo, tik tradiciniam dienorašty rašoma todėl, kad nieks nematytų tavo minčių panorėjus išsilieti, o internete atvirkščiai - visi rašo todėl, kad kas nors jas perskaitytų. Kokia likimo ironija. Deja, aš pati dar negaliu pasakyti, ar norėsiu, kad mano įrašus kas nors skaitytų. Turbūt, kad taip. Deja, šio metu dar didesnė nežinomybė mane kankina apie tai ar kada nors atsiras dar kitas įrašas :D (čia jau mano antrasis blogas, o pirmojo taip ir nesugebėjau pratęsti parašius antrąjį įrašą). Nu, bet kaip jau minėjau, rašydama blog'ą bandysiu gerinti savo kuriamų teksto analizių, interpretacijų ir rašinių kokybę, todėl stengsiuosi būti stipri ir nepasiduoti tinginystei!
Na, kadangi jau pati besamprotaudama beveik išsiaiškinau ką vertėtų čia rašyti pradėsiu postringaut, kaip man neatidaro travian.lt ir youtube.com . Ar jum buvo kada iškilusi tokia problema?! Nesamonė kažkokia. Norėjau visiems, kurie dar nematė naujo netikro Roko Žilinsko, jį parodyt, bet tikriausiai būsiu apmulkinta internetinės konspiracijos.
Taigi, kadangi man nepavyko nulinės mano skaitytojų auditorijos pradžiuginti gero humoro doze, tai bent parašysiu apie vieną iš paskutiniųjų mano matytų filmų - "Twilight". Nesakau , kad jis man be galo patiko, bet dedu didelį + už vieno iš pagrindinių vaidmenų aktoriaus parinkimą : Robert Pattinson.
(take a look at him)

Šita man labiausiai patinka:

Jis toks gražus ir zegzy, kad negaliu į jį atsižiūrėt :DDD Gaila, kad toks perfectly handsom, su tokiu humoro jausmu ir kiek įsivaizduoju - idealus bičiukas (:DDD) egzistuoja tik vienas. Nors aišku, neatmetu galimybės, kad į jį panašių yra šimtai, bet Lietuvoje tokia rūšis dar nepradėta veisti, arba bent aš nei vieno tos genties atstovo nepažįstu.

Ištikrųjų, aš dar neatskleidžiau visos tiesos, kodėl tokiu metu atėjau prie savo personal computer ir susikūriau štai šį bereikalingai vietą internete užimantį, minčių šuolių ir teksto keverzonės kratinį. Kažkodėl užpuolė mane toks jausmas, kad nieko naudingo šiandien nenuveikiau, nepaisant to, kad su šeima prisikepėm begales kebabų (čia jau kita istorija... :D), nusimezgiau pusę liemenės ir pavaišinom gimines jų pačių atsineštu fondiu. Ties šia vieta ir sustosiu. Taigi, fondiu.

Tai toks patiekalas, kurio nereikia iškart patiekto sušveist, o mėgautis juo susėdus aplink indą. Šio ritualo esmė - bendravimas. Iš tiesų labai įdomus dalykas. Pusseserė atvažiavo ir atsivežė sūrio fondiu gaminimo indą pirktą Maximoje už 79,99Lt (ar kiek ten :D). va tokį:


















Nu bet, aišku, tai nesvarbu :D.
Norėčiau pasakyt, kad buvo taip skanu, kad suvalgėm viską trise. paskutiniai kąsniai jau buvo vos ne per prievartą grūdami į gerklę, bet vistiek suėjo. Nu, bet nuplaukė šokoladinio fondiu idėja, nes visi jau buvo persivalgę. Bet manau dar su Aurelija susiorganizuosim tokią desertinę popietę artimiausiu metu. ;)

Pabaigai artėjant, sakyčiau,apie rašymo motyvaciją parašiau, papasakojau apie beprasmybes nuveiktas per dieną, į kurių sąrašą tikrai neįeina fondiu gaminimas (beje jis buvo labai įsimintinas ir įstabus. Kai aplinkui skraidė šaukštai ir laisvai liejosi pienas tai kur čia neprisiminsi :D). Ir at last jau drįsčiau teigti, kad noriu miego (vistik jau 3:00 AM), taigi einu in lovą gult. Labanakt ir gero jums "fondiu" ;)